Autsaiderių muzika

Details

Category: Temos

Autsaiderių muzika – terminas taikomas muzikai, atliekamai savamokslių, socialinių marginalų ir autsaiderių, ignoruojančių muzikoje priimtus standartus dėl profesionalumo stokos arba dėl nenoro priimti visuotinai paplitusių taisyklių.

Kūrybine prasme „autsaideris“ ne visada yra „nevykėlio“ arba „atsilikėlio“ sinonimas. Tai labiau žmogus, esantis už „tradicinės“ muzikos ribų.

Iš pradžių muzikantais autsaideriais buvo vadinami psichinių sutrikimų turintys arba „nenormalumu“ pasižymintys žmonės. Terminą „outsider music“ pirmą kartą panaudojo kritikas Irwin’as Chusid’as. Vėliau autsaiderių muzika pradėta vadinti ir „normalių“ neturinčių talento asmenų muzikinė kūryba.

 Muzikinio talento ir išsilavinimo stoka dažnai tampa muzikantų autsaiderių pranašumu. Jų neriboja jokios taisyklės, autsaideriai kuria muziką intuityviai, naudodami tokius metodus, dėl kurių muzikos pedagogai griebtųsi už galvos. Deja, muzikantai autsaideriai retai susilaukia pripažinimo.

 Florence Foster Jenkins

 JAV pianistė ir dainininkė Florence Foster Jenkins (1868-1944) laikoma viena pirmųjų autsaiderių muzikos atstovų. Ji išpopuliarėjo dėl to, jog visiškai neturėjo nei muzikinės klausos, nei balso. Nepaisant to, save ji laikė didžia dainininke.

Florence Foster Jenkins nuo 8 metų pradėjo mokytis groti fortepijonu, o 17 metų išreiškė norą išvykti į Europą gilinti muzikos žinių. Jos tėvas, turtingas pramonininkas Charles’as Foster’is, šios idėjos neparėmė, todėl Florence su savo būsimu vyru pabėgo į Filadelfiją, kur jie susituokė. Florence Foster Jenkins pragyvenimui užsidirbdavo mokydama muzikos. 1902 metais santuoka iširo. 1909 metais mirė Charles’as Foster’is, o Florence paveldėjo iš tėvo apvalią sumelę, kuri jei leido imtis taip išsvajotos dainininkės karjeros.

1912-aisiais ji organizavo savo pirmąjį solinį koncertą. Praėjus kuriam laikui, Florence Foster Jenkins tapo Niujorko įžymybę. Kartą per metus ji rengdavo uždarą koncertą draugams, gerbėjams ir kolegoms. Iki ponios Jenkins niekas taip nedainavo auditorijai. Jos repertuarą sudarė Mocarto, Verdi, Štrauso, Bramso kūriniai, o taip pat jos ir jos ilgamečio akompaniatoriaus Cosmé McMoon’o parašytos dainos. Florence visiškai neturėjo muzikinės klausos ir ritmo pojūčio. McMoon’as sunkiai tramdė juoką koncertų metu. „Kai ateidavo laikas dainuoti, ji apie viską pamiršdavo. Niekas negalėjo jos sustabdyti. Ji manė, kad yra didi dainininkė“, - sakė jis. Į salės juoką Jenkins reagavo kai į pavydo išraišką.

 1937 metais įrašų kompanija „Meloton Recording“ pasiūlė jai įrašyti plokštelę. Florence nereikėjo nei aparatūros derinimo, nei repeticijų. Ji tiesiog atėjo į studiją ir viską įrašė iš pirmo karto. Perklausiusi įrašus, ji pavadino juos „nuostabiais“.

 1943 metais Florence Foster Jenkins važiavo taksi ir pateko į avariją. Dainininkė nenukentėjo. Ji suprato, jog po sukrėtimo gali sudainuoti aukščiausią fa natą, nors ankščiau to negalėjo padaryti. Išreikšdama savo dėkingumą, ji nusiuntė taksistui brangiausių cigarų.

Ilgą laiką Jenkins gerbėjai įkalbinėjo ją sudainuoti prestižiškiausioje Niujorko scenoje – Carnegie Hall. Ji ilgai atsisakinėjo. Vis dėlto 1944-aisiais 76 metų Florence ten surengė koncertą.

1944-ųjų lapkričio 26-ąją, praėjus mėnesiui po savo triumfo, Florence Foster Jenkins mirė.

 Jandek

Jandek – savamokslis muzikantas iš JAV, išleidęs daugiau nei 60 albumų. Pirmasis Jandek’o albumas, „Ready for the House“ (1978), buvo sudarytas iš laisvos formos liaudies dainų, atliktų pritariant neįprastai suderintai gitarai (muzikantas teigia, kad naudoja jo paties išrastą derinimo būdą).

Jandek’o muzikoje beveik nėra aiškios melodijos. Jis nedainuoja, o deklamuoja, šaukia, staugia, aimanuoja arba šnabžda.

25 metus Jandek’as vengė viešumos, ir tik neseniai pradėjo koncertuoti. Visus jo albumus išleido kompanija „Corwood Industries“, leidžianti tik Jandek’o darbus.

Informacijos apie muzikanto asmeninį gyvenimą nėra daug. Žinoma, kad jis gimė 1945-ųjų spalio 26-ąją, jo tikrasis vardas yra Sterling’as Richard’as Smith’as ir jis gyvena Teksase.

Jandek’o muziką vertino Kurt’as Cobain’as, Beck’as, David’as Tibet’as iš Current 93. 2004 metais dienos šviesą išvydo dokumentinis filmas apie Jandek’ą „Jandek on Corwood“, kuriame muzikantas taip ir nepasirodė.

Daniel Johnston

1961 metais gimusį Daniel’į Johnston’ą visą gyvenimą kankina maniakinė depresija ir šizofrenija. 1970-ųjų pabaigoje Daniel’is pradėjo įrašinėti dainas į bumboksą, pritardamas sau klavišiniais.

Persikėlęs į Ostiną, Daniel’is Johnston’as patraukė vietinės žiniasklaidos dėmesį. Muzikantas kiekvienam sutiktam dovanodavo savo kasetes, taip po truputį pradėjo didėti jo gerbėjų ratas. 1985 metais jis buvo pakviestas į MTV laidą „The Cutting Edge“, kurioje dalyvavo Ostino naujojo nuoširdumo (angl. New Sincerity) koncepcijos atstovai. Tais pačiais metais Johnston’as dalyvavo festivalyje „Woodshock“ Ostine.

1988 metais Daniel’is Johnston’as nuvyko į Niujorką, kur „Noise New York“ studijoje įrašė Mark’o Kramer’io prodiusuotą albumą „1990“. Susidomėjimas Johnston’u padidėjo po to, kai Kurt’as Cobain’as ne kartą buvo nufotografuotas dėvintis marškinėlius, ant kurių buvo Daniel’io albumo „Hi, How Are You“ viršelio piešinys. Nepaisant to, kad tuo metu Johnston’as buvo psichiatrijos klinikoje, įrašų kompanijos pradėjo kovą dėl galimybės leisti jo muziką. Muzikantas atsisakė „Elektra Records“ kontrakto, nes kompanija leido ir grupės Metallica įrašus, ir Johnston’as manė, jog Metallica nariai yra velnio apsėsti ir gali jam pakenkti. Dėl šios priežasties jis atleido šį sandėrį jam pasiūliusį savo vadybininką. Johnston’as pradėjo bendradarbiauti su „Atlantic Records“, kuri 1994 metais išleido jo albumą „Fun“.

Kurt’as Cobain’as buvo Daniel’io Johnston’o muzikos gerbėjas, o Johnston’o dainas grojo Nirvana, Pearl Jam, Tom’as Waits’as ir Beck’as. 2006 metais pasirodė dokumentinis filmas apie Daniel’io Johnston’o gyvenimą „The Devil and Daniel Johnston“.

The Shaggs

The Shaggs – JAV roko grupė, kurią sudarė keturios seserys: Dorothy „Dot“, Helen, Betty ir Rachel. Grupė įkurta tėvo, Austin’o Wiggin’o, iniciatyva, kuris buvo įsitikinęs, kad jo dukros taps žvaigždėmis.

Wiggin’ų šeima nebuvo turtinga, tačiau tėvas nupirko dukroms dvi elektrines gitaras ir būgnus. 1969-ųjų kovą Austin’as nuvežė dukras į studiją, kur paliko viso savo gyvenimo santaupas, o jo dukros įrašė albumą „Philosophy of the World“. Klausantis jo susidaro įspūdis, kad sesės groja skirtingus kūrinius. Nepaisant to, albumas buvo išleistas tūkstančio egzempliorių tiražu, tačiau dėl neaiškių priežasčių į parduotuves pateko tik 100 vienetų.

The Shaggs niekada nekoncertavo už savo gimtojo Frimonto miesto ribų. Jos grodavo vietiniame klube per šokius, o kartais ir senelių prieglaudoje. Vėliau The Shaggs papildė ketvirtoji sesuo Rachel, paėmusi į rankas bosinę gitarą. 1975 metais mirus Austin’ui Wiggin’ui, grupė iširo.

Čia The Shaggs istorija turėtų ir baigtis, tačiau 1970-ųjų viduryje Bostono radijo stotis WBCN-FM naktimis pradėjo groti kelias dainas iš „Philosophy of the World“. Netrukus susidomėję klausytojai pradėjo skambinti ir prašyti paleisti ir kitas grupės dainas. Frank’o Zappa (sakė, kad The Shaggs groja geriau už The Beatles) ir Kurt’o Cobain’o pagyros The Shaggs sukėlė didelį susidomėjimą grupe. Įrašų kompanija „Rounder Records“ įsigijo teisę į „Philosophy of the World“ ir 1980 metais perleido šį jokių taisyklių nepaisančios muzikos albumą. „Philosophy of the World“ susilaikė skirtingų vertinimų: jis buvo vadinamas „blogiausiu albumu roko istorijoje“, „galbūt geriausiu albumu roko istorijoje“ ir net siejamas su Ornette’o Coleman’o laisvojo džiazo muzika.

GG Allin

GG Allin (Kevin Michael Allin, tikrasis vardas Jesus Christ Allin) – vienas skandalingiausių roko muzikos personažų. Jis dažnai koncertuodavo nuogas, daužydavo butelius sau į galvą, tuštindavosi ant scenos ir mušdavo žiūrovus.

Jėzaus Kristaus vardą sūnui davė jo tėvas Merle Allin’as, teigdamas, kad pats Jėzus atėjo pas jį ir pasakė, kad jo sūnus taps Mesiju. Pravardę GG jam davė vyresnysis brolis. Vaikystėje Jėzus Kristus Allin’as negalėdavo ištarti savo vardo ir vietoje to tardavo Jeje (džidži). Merle Allin’as buvo religiniu fanatiku atsiskyrėliu. Šeima gyveno troboje be elektros ir kanalizacijos, o tamsiuoju paros metu namie buvo draudžiama kalbėtis.

Motinos iniciatyva Jesus Christ Allin vardas buvo pakeistas į Kevin Michael Allin. Dėl neįprasto auklėjimo berniukui sunkiai sekėsi mokytis bei bendrauti su kitais vaikais.

GG Allin’as savo karjerą pradėjo grodamas būgnais dar mokykloje suburtoje grupėje. Jau tada GG Allin’o elgesys scenoje buvo gana iššaukiantis. 1977 metais GG prisijungė prie grupės Malpractice, o 1981-aisiais tapo Stripsearch nariu. Pirmoji sėkmė aplankė Allin’ą kai jis tapo grupės The Jabbers vokalistu. The Jabbers grojo panašų į The Stooges ir MC5 atliekamą garažinį roką. Grupės pasirodymus lydėjo chaosas, tačiau tuo metu GG Allin’as dar buvo mielas vaikinas, lyginant su tuo, kokiu jis tapo 1980-ųjų pabaigoje. Paskutinis GG koncertas The Jabbers sudėtyje įvyko 1984 metais. Allin’o elgesys darėsi vis radikalesnis. Jis piktnaudžiavo narkotikais ir alkoholiu.

1980-ųjų pabaigoje GG Allin’as demonstravo maksimalų rokenrolą: jis vartojo tiek narkotikų ir alkoholio, kad gydytojai, pas kuriuos jis dažnai atsidurdavo, stebėdavosi, jog jis dar gyvas. Prieš koncertus GG dažnai vartodavo vidurius laisvinančius vaistus, kad pademonstruotų žiūrovams savo ekskrementus. Pasirodymų metu Allin’ą dažnai buvo galima pamatyti kruvina galva, nuogą ir mėtantį savo išmatas į žiūrovus. Įdomu, kad šiuo laikotarpiu GG savo idealu laikė kantri dainininką Hank’ą Williams’ą jaunesnįjį, kuriam buvo toli iki Allin’o radikalizmo. 1990 metais GG Allin’as pareiškė, jog per Heloviną koncerte viešai nusižudys, tačiau to nepadarė, teigdamas, kad niekada nedaro to, ko iš jo tikimasi, o taip pat dėl to, jog visus kitus Helovinus jis praleido kalėjime.

Paskutinį savo koncertą GG Allin’as surengė 1993 metų birželio 28 dieną klube „Gas Station“. Jam pasibaigus, GG nuogas, išteptas išmatomis ir krauju, lydimas būrio gerbėjų žygiavo Niujorko gatvėmis. Jis atėjo į savo draugų butą ir atsigulė į lovą. Tuo metu bute vyko vakarėlis, kurio dalyviai fotografavosi su gulinčiu GG Allin’u, nežinodami, kad jis jau miręs. Tik ryte GG draugai iškvietė greitąją, tačiau jau buvo per vėlu. GG mirė nuo heroino perdozavimo. Jam buvo 36 metai.

GG Allin’o laidotuvės virto šou. Karste jis gulėjo pusnuogis, su odine striuke, „Jim Beam“ buteliu ir mikrofonu rankoje.

Wesley Willis

Maždaug dviejų metrų ūgio ir gerokai virš centnerio sveriantis juodaodis milžinas Wesley Willis’as (1963-2003) nuo vaikystės girdėjo balsus. Jis davė jiems vardus: Heartbreaker, Nervewrecker ir Meansucker. Norėdamas juos įveikti, Willis’as klausydavosi muzikos ir dainuodavo. 1989 metais jam buvo diagnozuota šizofrenija. Keletą metų jis dainavo gatvėse pritardamas sau paprastu sintezatoriu. Pasirodymų metu Wesley pardavinėdavo savo piešinius ir kasetes su savo įrašais.

1992 metais Wesley Willis’as subūrė hardcore grupę The Wesley Willis Fiasco (1, 2).

Willis’as rašydavo dainas apie greitą maistą, superherojus, muzikantus, politikus arba plūsdavo ramybės neduodančius balsus. Savo dainas Wesley rašė sintezatoriaus pagalba. Tiesa, jis niekada negrojo klavišiniais, tačiau naudojo užprogramuotus akordus su jau paruoštais ritmais ir harmonijomis.

Wesley Willis’as įrašė daugiau nei 50 albumų, kai kuriuos iš jų išleido Jello Biafra’i priklausanti kompanija „Alternative Tentacles“. Willis’as kartais pasirodydavo televizijoje.

2003 metais Wesley Willis’as mirė.

Leona Anderson

Leona Anderson – 1885-1973 metais JAV gyvenusi dama. Vienu metu ji buvo nebyliojo kino žvaigždė ir net filmavosi keliuose Čarlio Čaplino filmuose. Kai kine atsirado garsas, dėl savo balso ji neteko darbo. Nepaisant to, 1957 metais Leona Anderson išleido albumą „Music to Suffer By“, o jos balsas kartais vadinamas prasčiausiu amžiaus balsu.

Malinda Jackson Parker

1950-aisiais Malinda Jackson Parker dirbo Liberijos kongrese, tačiau ji tapo žinoma ne dėl savo politinės veiklos, o dėl penkių jos sukurtų ir 1965 metais įrašytų dainų. Dainoje „Cousin Mosquito #1“ žodis „cousin“ pavartotas daugiau nei 200 kartų.

Mrs. Miller

Mrs. Elva Miller – 1907 metais JAV gimusi dainininkė. Mokyklos laikais ji dainavo bažnytiniame chore. Muzikos teorijos ir dainavimo mokėsi Pomonos koledže. Mrs. Miller išpopuliarėjo 1960-aisiais, po to, kai pažįstamas vargonininkas įkalbėjo ją įrašyti dainą „Downtown“. 1966 metais išleistas jos debiutinis albumas „Mrs. Miller's Greatest Hits“ per tris savaites buvo parduotas 250 tūkstančių tiražu. Mrs. Miller akimirksniu tapo televizijos žvaigžde: ji dalyvavo TV laidose, nusifilmavo keliuose filmuose. Tačiau jos šlovė baigėsi taip pat greitai kaip ir prasidėjo, nes 1970-ųjų pradžioje ji buvo praktiškai pamiršta.

Anna-Lisa Ingemansson

Anna-Lisa Ingemansson – grožio salono Stokholme savininkė, 1970-aisiais įrašiusi kelis albumus. Dažniausiai ji atlikdavo populiarias švediškai dainas. Kadangi nei balso, nei muzikinės klausos Anna-Lisa Ingemansson neturėjo, jos dainuojami kūriniai įgaudavo visiškai kitą skambesį. Anna-Lisa turėjo baltą pudelį, su kuriuo labai mėgo fotografuotis.

Natalia de Andrade

Natalia de Andrade – portugalų dainininkė, pradėjusi savo karjerą dainuodama populiarias ir liaudies dainas. Vėliau ji pradėjo dainuoti operas nedideliuose teatruose. 1983 metais dainininkė išleido albumą „Soprano Lirico-Dramatico“. Natalia de Andrade turi stiprų viską griaunantį balsą, kuriam gali prilygti tik Mrs. Miller vibrato.

Shooby Taylor

Shooby Taylor (tikrasis vardas William Taylor, a.k.a. The Human Horn) – scat dainininkas, pasižymėjęs kitonišku dainavimo stiliumi. Niujorko paštininkas Shooby Taylor’as 1980-ųjų pradžioje „Angel Sound Studios“ studijoje įrašė kasetę. Kartą jis pasirodė talentų laidoje, tačiau buvo nušvilptas ir išvarytas nuo scenos. 1994 metais Shooby ištiko širdies smūgis ir jis nutraukė muzikinę veiklą. 2003-ųjų birželio 4-ąją Shooby Taylor’as mirė.

Tangela Tricoli

Tangela Tricoli (tikrasis vardas Angela Masson) yra pirmoji moteris gavusi teisę pilotuoti lėktuvą „Boeing 747“. Taip pat ji yra moterų, pilotuojančių lėktuvus, JAV asociacijos prezidentė. Angela įgijo daktaro ir du magistro laipsnius, tapo paveikslus.

Visi šie gabumai visai neįtakojo jos vokalinių sugebėjimų. 1982 metais Tangela Tricoli įrašė vienintelį savo albumą „Jet Lady“.

B.J. Snowden

Nepaisant to, kad B.J. Snowden baigė Berklio muzikos koledžo fortepijono klasę, šios juodaodės kūryba priskiriama autsaiderių muzikai. Mokytoja dirbanti B.J. Snowden dainuoja sau pritardama klavišiniais. Ji išleido du albumus: „Life in the USA and Canada“ (1999) ir „In Memory of My Father and My Life“ (2002). Bene žymiausias jos kūrinys – „In Canada“.

Margarita Pracatan

Margarita Pracatan – iš Kubos kilusi ponia, dainuojanti populiarius estradinius hitus, pritardama sau sintezatoriu. Ponios Pracatan dainavimo ir grojimo įgūdžiai nėra patys geriausi, bet tai visiškai jos nejaudina. Margaritos Pracatan meilė muzikai ir karštas temperamentas atperka šiuos nedidelius trūkumus.