Industrial

Industrial (angl. industrial – pramoninis) – 1970-ųjų viduryje susikūręs muzikinis stilius.

1913 metais Luigi Russolo manifeste (inspiruotame kompozitoriaus-futuristo Balilla Pratella darbų) „Triukšmų menas“ (pranc. „L'arte dei Rumori“) (angl. „The Art Of Noises“) aptinkami kai kurie šiuolaikiniai industrial ideologijos elementai. Taip pat didelę įtaką industrial ideologijai turėjo Erik’as Satie, Pierre’as Schaeffer’is ir kiti futurizmo atstovai.

Didelę reikšmę industrial muzikos vystymuisi turėjo šeštajame dešimtmetyje išrasti sintezatoriai. Pirmieji roko muzikantais panaudoję sintezatorius buvo Grateful Dead ir Praxters (1964), Can ir Frank’ą Zappa (1966).

1960-ųjų pabaigoje Europoje ir JAV kūrėsi muzikinė scena, įtakojusi industrial muzikos atsiradimą. Pirmiausia tai progresyvusis rokas ir Vokietijoje atsiradęs krautrokas, kurio pagrindiniais atstovais buvo Can, Tangerine Dream, Faust, Neu!, Cluster, Klaus’as Schulze ir jo ankstyvasis projektas Ash Ra Temple. Taip pat reikėtų išskirti Hawkwind, Pink Floyd, Robert’ą Fripp’ą, Silver Apples, Brian’ą Eno, Frank’ą Zappa, Holger’į Czukay ir vokiečių grupę AMM.

1970-aisiais atsirado trys grupės, pradėjusios groti industrial dar prieš industrial atsiradimą. Tai The Resident, eksperimentavę su gitariniu noise’u ir urbanistiniais triukšmais, Kraftwerk, kurie vadinami bent kelių muzikinių stilių pradininkais, ir Sand, priartėję prie ambient muzikos dar prieš Brian’ą Eno.

Industrial pradžios žymėjimui paprastai siūlomos dvi datos – 1974 metai (muzikinio stiliaus susikūrimas) arba 1976 metai (termino „industrial music“ atsiradimas). 1974-aisiais būsimi Throbbing Gristle nariai Genesis P-Orridge ir Cosey Fanni Tutti COUM Transmission sąstatu įrašė soundtrack’ą, pavadintą „Throbbing Gristle“. Tais pačiais metais savo pirmąjį darbą įrašė vieną ir svarbiausių industrial grupių – Cabaret Voltaire.

1976 metais Throbbing Gristle grupės nariai Didžiojoje Britanijoje įkūrė įrašų kompaniją „Industrial Records“. Nors šis pavadinimas buvo ironiškas, šaipantis iš muzikinės industrijos, viename interviu muzikantas sakė, jog jiems tada imponavo industriniai pramoninių rajonų vaizdai. Pirmąją leidyklos plokštele tapo Throbbing Gristle darbas „Second Annual Report“. Netrukus industrial kūrėjų atsirado visame pasaulyje: SPK – Australijoje, Ze’v ir Boyd Rice (NON), Einstüerzende Neubauten – Vokietijoje, Merzbow – Japonijoje.

Industrial skirstomas į dvi epochas – klasikinę, trukusią iki Throbbing Gristle iširimo, ir post-idustrial, į kurią įeina viskas, kas buvo po to. Klasikinio industriai pabaiga laikoma 1981 metų gegužės 29-oji, kai Throbbing Gristle surengė savo paskutinį koncertą, paskelbusi apie „industrinės“ epochos pabaigą ir apie „post-industrinės“ pradžią. Buvę kolektyvo dalyviai sukūrė kelis naujus projektus, kurių skambesys žymiai skyrėsi nuo Throbbing Gristle. Tokių „klasikinių“ projektų kaip SKP ir Einstüerzende Neubauten kūryba irgi pasikeitė. Taip pat atsirado ir nauji projektai.

Klasikiniam industrial priskiriamos visos „Industrial Records“ leistos grupės: Throbbing Gristle, Cabaret Voltaire, Leather Nun, Monte Gazazza, Clock DVA, SPK, Elizabeth Welsh, Thomas Leer, Robert Rental, Dorothy. Taip pat ir kitos grupės: Rhytm & Noise, Z’ev, Boyd Rice, Johanna Went, Einstuerzende Neubauten, Laibach, Whitehouse, Test Dept, AMM, Fad Gadget, Hula, Daniel Miller, Nurse With Wound, Merzbow.

Liaudies medicina, vaistažolės | Vaistazoles | Masažuotojas Vilniuje, masažai Vilniuje | Kartoniniai zaidimu nameliai | paplūdimio tinklinis | Akiu korekcija | Darbas puse etato | Volkswagen Passat nuoma