Lounge music – populiariosios muzikos terminas, reiškiantis lengvą, foninę muziką, kuri paprastai skamba kavinėse, viešbučiuose, parduotuvėse.
Kitaip nei lengvajai muzikai, lounge muzikai būdinga džiazo įtaka, kamerinis skambesys ir improvizacija. Lounge apima įvairių stilių muziką: nuo džiazo iki elektroninės muzikos. Lounge muzikai būdingos lengvos ir raminančios kompozicijos. Lounge atlikėju gali būti laikomas bet kuris muzikantas, grojantis publikai kavinėse, restoranuose arba parduotuvėse.
Lounge muzikos aukso amžiumi laikomi 1950-1960-ieji, kai orkestrai grojo gerai žinomus estradinius kūrinius. 1960-aisiais atsidaro profesionalūs lounge ansambliai: Bert’o Kaempfert’o, James’o Last’o, Herb’o Alpert’o, Paul’o Mauriat’o orkestrai. Foninė filmų muzika taip pat yra neatsiejama lounge dalis.
Dėl susidomėjimo senesniais įrašais 1990-aisiais kilo antroji lounge muzikos populiarumo banga. Buvo išleista daugybė 1950-1960-ųjų lounge muzikos rinkinių. Taip pat susikūrė ir nauji ansambliai grojantys tradicinę lounge muziką (Combustible Edison, Hooverphonic, De-Phazz), bei elektroninį lounge (Jaffa, Zimmer-G).
2000-aisiais žymiausiais lounge atlikėjais galima laikyti Lounge Against the Machine, Nouvelle Vague, Pink Martini, Lemongrass.