Protopunk (arba proto-punk) – terminas, kuriuo žymimi 1950-ųjų – 1970-ųjų atlikėjai, vienaip ar kitaip įtakojusių pankroko atsiradimą 1974 metais. Faktiškai protopunk nėra roko muzikos stilius pilna to žodžio prasme, nes protopunk grupės muzikine prasme gali ženkliai skirtis.
Per tris dešimtmečius didžioji protopunk muzikantų dalis buvo rokenrolo atlikėjais. Didžiulę įtaką protopunk raidai 60-aisiais turėjo garažinis rokas. 70-iais didelė dalis protopunk grupių priklausė tokiems stiliams kaip, glam-rock, krautrokas.
1950-ieji
Kartu su pirmaisiais rokenrolo ir roko atstovais, 50-aisiais atsiranda pirmieji bandymai sugriežtinti šį stilių, padaryti jį atviresnį ir agresyvesnį. Tame labiausiai pasižymėjo Little'as Richard'as, kuris pirmas pradėjo groti rėksmingą ir šiurkštų rokenrolą, ir Jerry Lee Lewis, kurio agresyvus elgesys scenoje ir su instrumentu tapo dar neregėtu dalyku. Tai pat su garso apsunkinimu rokenrole ir rockabilly eksperimentavo Bo Diddley ir Eddie Cochran'as. 1958 metais gitaristas Link'as Wray'us įrašė kompoziciją „Rumble“, kurioje pirmą kartą roko muzikoje buvo panaudoti fuzz, distortion ir feedback efektai.
1960-ieji
Su britų invazijos pradžia protopunk raida prasidėjo su nauja jėga. Visų pirma tai tapo stimulu didesniam garažinio roko atlikėjų aktyvumui, daugelis kurių pradėjo kopijuoti britų grupes, tačiau kai kurie stengėsi kurti savitą, bekompromisę muziką. Pirmiausia tai The Sonics, The Seeds, The Standells, Count Five, Smokie.
Tačiau artimiausią pankrokui skambesį britų roke išgavo The Who, savo pirmuose albumuose jau naudojo feedback bei tankų ir galingą garsą, o kartais ir provokacinius tekstus. Taip pat tokį skambesį vystė The Troggs.
Antroje 60-ųjų pusėje pradėjo vystytis dešimtmečio pradžios laisvojo džiazo įtakotas avangardinis rokas – eksperimentinis roko, avangardinio džiazo ir bliuzo mišinys. Šis stilius, kuriame išsiskyrė Frank’as Zappa ir Captain Beefheart, daug davė protopunk’ui. Nors 1966-1967 metais garažinio roko populiarumas blėso, jis davė gyvybę vienai iš reikšmingiausių dešimtmečio grupių – The Velvet Underground.
Dešimtmečio pabaigoje paskutiniąja aktyvia garažinio roko scena tapo Detroito scena – ją atstovavo praktiškai trys grupės: Alice Cooper, MC5 ir The Stooges. Pastarųjų vaidmuo protopunk istorijoje yra labai svarbus. Savo kūryboje The Stooges labiausiai priartėjo prie „kanoninio“ pankroko, taip pat daugybė pankroko muzikantų ją įvardina kaip grupę, padariusią jiems didžiulę įtaką.
1970-ieji
70-ųjų pradžioje Vokietijoje išsivystė krautrokas. Grupės Can, Neu! ir kitos nuspėjo kaip pankroko, taip ir post-punk idėjas.
70-ųjų pradžioje glam-rock muzika stipriai paveikė protopunk formavimąsi. Pankrokui ir alternatyviam rokui įtakos turėjo tokie atlikėjai kaip T-Rex, David Bowie, Roxy Music. Viena iš reikšmingiausių protopunk grupių apskritai tapo gram-rokeriai New York Dolls, kurių provokuojantis primityvizmas ir atsisakymas sunkinti pradines rokenrolo struktūras tapo pankroko formavimosi pamatais. Taip pat galima pažymėti tokias grupes kaip The Dictators, Rocket From The Tombs.
Ankstyvosios pankroko scenos formavimosi centru buvo Niujorkas su savo klubu CBGB. Susikūrus pankrokui, pasibaigė protopunk era.