Pankrokas (angl. punk rock) – roko muzikos stilius, 1970-ųjų viduryje atsiradęs JAV, o kiek vėliau ir Didžiojoje Britanijoje. Jame susijungė socialinis protestas, pabrėžtinai primityvus grojimas ir ankstyvojo rokenrolo energija. Pankroko kompozicijoms būdingas greitas tempas, dažnai nedidelė kūrinių trukmė, paprastas akompanimentas, agresyvi dainavimo maniera. Tokios muzikos pagrindu buvo ne virtuoziškas grojimas, o noras save išreikšti, draivas ir energetika. Ankstyvųjų pankų išvaizdai būdingi suplėšyti drabužiai, segtukai, irokėzų šukuosenos, odinės striukės. Pankrokas padarė iš roko muzikos, kurią galėjo groti tik išrinktieji, muziką, kurią galėjo groti visi.
Žodis „punk“ anglų kalboje turi daug reikšmių, bet prieš pankroko atsiradimą jis dažniausiai buvo naudojamas kaip keiksmažodis. Pirmą kartą žodis „punk“ susietas su roko muziką 1970 metais, kai laikraštyje „Chicago Tribune“ išspausdintoje grupės The Fugs albumo recenzijoje jų muzika buvo pavadinta „pankiškų roku“. Vienas iš galimų termino „heavy-metal“ išradėjų Lester’is Bangs’as, panaudojo žodį „punk“ straipsniuose apie Iggy Pop’ą, bet pirmą kartą kaip terminas jis buvo pavartotas 1970-aisiais kritikų Dave'o Marsh'o ir Lenny Kaye'o. 1976 metais Legs’as McNeil’as pradėjo leisti žurnalą „Punk“, skirtą amerikiečių pankroko ir New Wave muzikai, kuris ir įtvirtino galutinį stiliaus pavadinimą.
Pankroko muzikos užuomazgas galima įžvelgti net 1950-ųjų pabaigoje. Tuo metu primityvią ir šiurkščią muziką grojo garažinio roko grupės. Nemažai 1960-ųjų pabaigos – 1970-ųjų pradžios įrašų yra artimi tai muzikai, kuri vėliau bus pavadinta punk rock. Šie įrašai priskiriami protopunk stiliui. Svarbiausiais protopunk atstovais yra The Sonics, Monks, The Seeds, The Who, The Kinks, The Velvet Underground, The Stooges (ir Iggy Pop), MC5, New York Dolls, Patti Smith, The Dictators, David Bowie.
Ankstyvosios pankroko scenos formavimosi centru buvo Niujorkas su savo klubu CBGB. Pirmąja tikrąja pankroko grupe laikomi niujorkiečiai Ramones. Jų klasikiniai 70-ųjų metų albumai buvo sudaryti iš agresyvių trimis akordais paremtų dainų su iššaukiančiais ir beprasmiais tekstais. Jų išvaizda prieštaravo visuotinai paplitusiam supratimui, kaip turi atrodyti roko žvaigždė.
Kartu su amerikiečių pankroko muzika pradejo vystytis ir Didžiosios Britanijos punk rock scena. Damned išleido pirmąjį pankroko singlą, o Sex Pistols (daugiausia Malcolm’o McLaren’o dėka) formavo stiliaus ideologiją ir esmę. Skirtingai nei Ramones, Sex Pistols buvo parodomai antisocialiniai. Galiausiai Ramones ir Sex Pistols suformavo naujojo žanro pagrindus, taip suteikdami antrąjį kvėpavimą rokenrolui.
Reikia pažymėti, kad pankroko formavimuisi nemažą įtaką turėjo ir legendinis BBC didžejus John’as Peel’as. Jis savo veikla nuo 1960-ųjų pabaigos iki 2000-ųjų prisidėjo prie daugybės žymių pankroko ir alternatyvaus roko grupių populiarumo.
80-ųjų pradžioje pankroko raidoje pastebimas nuosmukis. Tuo metu prasidėjo eksperimentai, siekiant suteikti punk rock muzikai daugiau brutalumo. Tokių grupių, kaip Black Flag ir Circle dėka atsirado hardcore’as, Sham 69 ir Cockney Rejects – oi!, Crass – anarcho punk. Prasidėjo pankroko ir metalo apjungimo eksperimentai (The Exploited, Discharge, D.R.I.), o taip pat pankroko ir ska (Social Drinking, Operation Ivy). 80-ųjų pankroko grupės netraukė didelio visuomenės dėmesio. Tačiau tuo pat metu vystėsi alternatyvus rokas, noise-rokas, post-punk. Svarbiausias šių stilių grupes (Sonic Youth, Pixies, Big Black, Hüsker Dü) stipriai veikė pankrokas, bet tuo pat metu jos vystė naujas muzikines idėjas.
80-ųjų pabaigoje – 90-ųjų pradžioje Bad Religion ir NOFX grupių dėka tapo populiarus pop punk stilius. Jis iš esmės skyrėsi nuo 70-ųjų pop punk muzikos (Buzzcocks). Tokios grupės kaip Offspring, Green Day, Rancid tapo 90-ųjų pop punk lyderiais.