Rokas (angl. rock) – XX amžiaus antroje pusėje susikūręs muzikos stilius. Angliškas žodis „rock“ reiškia svyravimą, krypavimą, kratimąsi, taip pabrėžiant šiam stiliui būdingus ritminius pojūčius.
Roko pražia glaudžiai susijusi su rokenrolu. Rokenrolas gimė įvairių amerikiečių muzikos stilių sintezės dėka. Beveik vienu metu, nepriklausomai vienas nuo kito, nežinomi JAV pietų juodaodžiai muzikantai pradėjo jungti ritmenbliuzą, bugi-vugi, kantri ir gospel muziką, pasiekdami negirdėtą iki tol skambesį. Per visą savo egzistavimo laiką rokas buvo jungiamas su visai įmanomais muzikos stiliais. 1960-1970-aisiais atsirado beveik visi pagrindiniai roko stiliai, pavyzdžiui, hardrokas, pankrokas.
1970-ųjų pabaigoje – 1980-ųjų pradžioje atsirado tokie roko stiliai, kaip post-punk, New Wave, alternatyvus rokas, hardcore, o taip pat brutalūs metalo stiliai – death-metal ir black-metal. 1990-aisiais paplito grunge, britpop, alternatyvus metalas.
Roko grupę dažniausiai sudaro vokalistas, gitaristas (paprastai grojantis elektrine gitara), bosistas ir būgnininkas, kartais klavišininkas.
Roko pradžia
Roko pradžia siejama su rokenrolo atsiradimu, kuriame susijungė ritmenbliuzo, bugivugi, kantri, džiazo ir gospel muzika. Didelę įtaką rokenrolo formavimuisi turėjo bliuzo atlikėjai: Robert’as Johnson’as, Lead Belly (Huddie Ledbetter’is), Muddy Waters’as. Pavadinimas „rock and roll“ sutinkamas 1940-ųjų gospel dainose ir yra raginimas šokti. Išireišimas pirmą kartą pasirodė 1947 metų Roy Brown’o dainoje „Good Rockin’ Tonight“. 1949 metais buvo išleista Wild’o Bill’o Moore’o daina „Rock And Roll“. Terminą „rock and roll“ įvedė Klivlendo didžėjus Alan’as Freed’as.
Tarp pirmųjų rokenrolo dainų minimi 1950 metais išleistas Fats’o Domino singlas „Fat Man“, o taip pat 1951 įrašytas Jackie Brenston’o kūrinys „Rocket 88“ (dainą įrašė Ike’as Turner’is su savo grupe The Kings of Rhythm, o plokštelė buvo išleista Jackie Brenston and his Delta Cats pavadinimu). Be naujojo stiliaus dainų, ankstyvieji rokenrolo atlikėjai dažnai grodavo bliuzą, kantri, džiazą, liaudies dainas, suteikdami jiems rokenrolo skambesį.
Klasikinis rokenrolo skambesys susiformavo 1954-1955 metais, kai Bill’as Haley, Elvis Presley, Chuck’as Berry, Little Richard’as ir Fats’as Domino įrašinėjo dainas, padėjusias rokenrolo pamatus. Kiekvienas iš šių muzikantų į naują stilių įnešdavo kai ką ypatingo: Elvis Presley drąsiai eksperimentavo su kantri ir bliuzu; Fats’as Domino pagaliau įrodė, kad jo Naujojo Orleano pianino bugivugis ir buvo rokenrolu; pianisto Little Richard’o uraganinis ritmas ir siautulingi klyksmai tapo brutalaus roko kvintesencija. Bill’o Haley ir jo grupės The Comets dainos „Rock Around The Clock“ ir „Shake Rattle And Roll“ turėjo didžiulę įtaką populiarinant rokenrolą, kuris iki tol buvo tik muzikiniu eksperimentu, žinomu tik vietinių radijo stočių klausytojams. Rokenrolo įsikūnijimu iki šio laikomas „rokenrolo karaliumi“ tituluojamas Elvis Presley, padaręs didelę įtaką ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio jaunajai kartai.
Po Elvis’o Presley didžiulės komercinės sėkmės, rokenrolu akimirksniu susidomėjo kino kūrėjai, o taip pat stambios garso įrašų kompanijos, kurios stengėsi iš mažų studijų pervilioti pas save talentingus pradedančius atlikėjus. 1956-1957 metais rokenrole atsirado stilių praturtinusios naujos žvaigždės: Carl’as Perkins’as, Jerry Lee Lewis’as, Buddy Holly, Eddie Cochran’as. Ypatingą vietą instrumentiniame rokenrole užėmė Link’as Wray’us, kurio kompozicija „Rumble“ padarė didžiulę įtaką tolimesnei gitarinės muzikos raidai. 1950-ųjų pabaigoje rokenrolo plokštelės buvo bene perkamiausios JAV muzikinėje industrijoje.
Rockabilly
1950-ųjų viduryje JAV gimė rokabilly muzika, kuri laikoma rokenrolo atmaina. Rokabilly galima pavadinti country muzika, pagrįsta ritmenbliuzo ritmika. Rockabilly laikomas šiuolaikinio roko pirmtaku
Žymiausiais rockabilly atlikėjais buvo: Elvis Presley, Roy Orbison’as („Only the Lonely“), Carl’as Perkins’as („Blue Suede Shoes“), Johnny Burnette’as, Wanda Jackson („Hard Headed Woman“), Johnny Cash’as („Folsom Prison Blues“), Jerry Lee Lewis’as („Great Balls of Fire“), Buddy Holly („Peggy Sue“), Gene Vincent’as („Be-Bop-A-Lula“), Eddie Cochran’as („Summertime Blues“), Ricky Nelson’as („Be Bop Baby“).
Rockabillly stiliaus populiarumas sumažėjo po britų invazijos į JAV.
1960-ieji
Surf-rock
1960-ųjų pradžioje JAV atsirado instrumentinis paplūdimio rokenrolas – surf rock’as. Vėliau atsirado ir vokalinis surf”as: Jan and Dean, The Beach Boys. Iš pradžių tai buvo paplūdimio muzika, skirta poilsiautojams ir ypač banglentininkams. Surf rock pirmiausiai yra gitarinė muzika, dažniausiai instrumentinė. Gitaros pagalba, kiek tai įmanoma, buvo imituojamas jūros ošimas. Pirmuoju surf įrašu laikomas grupės The Fireballs kūrinys „Bulldog“. Surf rock pradininku laikomas Dick’as Dale’as. Laikui bėgant surf rock darėsi vis reikšmingesniu stiliumi. Dick’o Dale’o ir The Ventures dėka 1960-aisiais šio stiliaus muzikantai susilaukė tam tikros sėkmės (tuo metu surf rock praktiškai nekirto Kalifornijos valstijos ribų), vėliau buvo sąstingis, kada stiliaus pradininkai atitolo nuo surf rock muzikos.
Beat
1960-ųjų pradžioje Didžiojoje Britanijoje susikūrė muzikos stilius beat (arba merseybeat), apjungiantis rokenrolo, doo wop, skiffle, ritmenbliuzo ir soul muziką. Beat dainos turi lengvai įsimenančią melodiją, o muzikoje dominuoja „švarios“ gitaros ir vokalas. Ankstivieji The Beatles įrašai priskiriami beat muzikai. Bitlai ir kitos Junktinės Karalystės grupės pradėjo dominuoti JAV topuose, taip pradėdami britų invaziją.
Britų invazija
Nuo 1960-ųjų vidurio iki dešimtmečio antros pusės trukusi britų invazija prasidėjo The Beatles singlo „I Want to Hold Your Hand“ sėkme JAV bei grupės išvyka į JAV. Britų invazijos pabaiga atėjo 1966-1967 metais, padidėjus psichodelinio roko populiarumui.
Sunkiosios muzikos gimimas
Sunkiosios muzikos pradžia paprastai siejama su 1964 metais, kai grupė The Knicks išleido singlą „You Really Got Me“. Taip pat The Knicks, kartu su The Who, The Pretty Things, The Small Faces, buvo vieni iš modų kultūros pradininkų. Pirmieji du The Who albumai – bene sunkiausi to meto įrašai.
Garažinis rokas
Pirmosiomis garažinio roko dainomis laikomos The Wailers „Dirty Robber“, Jan & Dean „Jenny Lee“ ir Link Wray „Rumble“. Žymiausiomis pirmosios bangos garažinio roko grupėmis tapo The Kingsmen, The Wailers, The Sonics, Count Five, The Standells, The Stooges. Jų skambesys buvo grubesnis, šiurkštesnis ir ne toks darnus, kaip buvo įprasta to meto roko muzikoje. Garažinis rokas įtakojo noise-rock’o, psichodelinio roko, avangardinio roko ir alternatyvaus roko atsiradimą.
Psichodelinis rokas
1965-1966 metais JAV pradėjo formuotis psichodelinis rokas, kuriam įtaką turėjo bliuzrokas, folkrokas ir garažinis rokas. Psichodelinis rokas – tai ekspresyvi, stipriai klausytoją veikianti muzika. Iš pradžių ji buvo tiesiogiai susijusi su muzikantų ir klausytojų psichodelinių narkotikų vartojimu. Vėliau psichodelinio roko atlikėjai pradėjo imituoti haliucinogenų poveikį. Tam buvo naudojami garso efektai ir kitos priemonės.
Psichodelinis rokas tapo pagrindiniu 1960-ųjų roko stiliumi, kurio įtaką buvo jaučiama daugumos to laikmečio iškiliausių roko muzikantų kūryboje. JAV psichodelinis rokas susiliejo su hipių subkultūra. Psichodelinis rokas apogėjų pasiekė 1969-ųjų rugpjūčio 15-ąją, legendiniame Vudstoko festivalyje.
Klasikinis rokas
1966-1969 metai laikomi „klasikinio roko“ suklestėjimo laikotarpiu. Terminas „klasikinis rokas“ apjungia visus pagrindinius 1960-ųjų roko stilius. „Klasikinis rokas“ plačiąja prasme taip pat apėmė heavy metal ir artroką.
1970-ieji
1970-ųjų pradžioje didelio populiarumo susilaukė hardrokas, progresyvusis rokas ir glam rokas.
Hardrokas
Roko sunkėjimas prasidėjo dar 1960-ųjų viduryje (The Kinks, Cream, The Rolling Stones, The Yardbirds, The Who, Jimi Hendrix ir kiti). Hadrokas susikūrė 1960-aisiais, o sau įprastą formą įgavo 1960-ųjų pabaigoje – 1970-ųjų pradžioje. Pirmuoju hardroko albumu laikoma 1969 metų debiutinė Led Zeppelin plokštelė, o stiliaus pradininkėmis laikomos grupės Led Zeppelin, Deep Purple, Black Sabbath. Vėliau susikūrė kiti kolektyvai, kurie perėmė naujojo stiliaus elementus: Status Quo, Nazareth, Uriah Heep, Queen, AC/DC, UFO, Grand Funk Railroad ir kiti.
Hardroko suklestėjimo laikotarpiu laikoma 1970-ųjų pradžia. 1970-ųjų hardrokas tapo pagrindu heavy-metal stiliaus ir visos metalo muzikos vystymuisi.
1980-aisiais grynas hardrokas beveik išnyko. Jis virto hard’n’heavy muzika.
Progresyvusis rokas
1960-ųjų pabaigoje susikūrė progresyvus rokas, dar vadinamas artroku. Progresyvaus roko atskaitos tašku dažniausiai laikomas King Crimson debiutinio albumo „In The Court Of The Crimson King“ išleidimas. Taip pat minimas Van Der Graaf Generator albumas „The Aerosol Grey Machine“ ir The Moody Blues darbas „Days of Future Passed“.
Be jau minėtų kolektyvų žymiausiomis progresyvaus roko britų grupėmis laikomos: Emerson Lake and Palmer, Genesis, Jethro Tull, Pink Floyd, Yes. Taip pat verta pažymėti Rare Bird, T2, Gentle Giant, Gnidrolog, East Of Eden.
Progresyvus rokas atsirado Didžiojoje Britanijoje, tačiau netrukus jis išplito po visą Europą. Ypač populiariu jis tapo Italijoje (Premiata Forneria Marconi, Banco Ded Mutuo Soccorso, Le Orme) ir Prancūzijoje (Ange, Magma).
Progresyvaus roko pradininkai siekė išsivaduoti iš roko ir pop muzikos rėmų ir sukurti naujas roko formas, pasitelkus džiazą, akademinę, folk ir avangardinę muziką.
Populiarumo viršūnę stilius pasiekė 1970-ųjų viduryje. Tuo metu susikūrė kelios progresyvaus roko grupės iš JAV: Rush, Kansas, Dixie Dregs ir kt.
1970-ųjų viduryje apsiradus pankrokui, dėmesys progresyviam rokui ėmė blėsti.
Krautokas
1960-ųjų pabaigoje – 1970-ųjų pradžioje Vokietijoje susiformavo eksperimentinės ir psichodelinės roko muzikos stilius.
Vokiškas žodis „Kraut“ verčiamas kaip žolė, žalumynai, kopūstai, 1960-aisiais buvo turima omeny kažkas panašaus į „kaimiečius“ – taip britai ir amerikiečiai pravardžiavo vokiečius. Dėl to žodis „Krautrock“ buvo suprantamas kaip kvailas vokiečių rokas. Šiandien krautroku yra vadinamas 1970-ųjų pradžios novatoriškas vokiečių rokas.
Krautroką grojančios grupės jungia roką, atliekamą standartiniais roko grupės instrumentais (gitara, bosinė gitara, būgnai), su elektroninės muzikos struktūra, o taip pat elektroniniu garso apdorojimu. Šiam muzikos stiliui taip pat būdingas pulsuojantis ritmas („motorik“), kuriuo ryškiu pavyzdžiu yra grupės Kraftwerk kompozicija „Autobahn“ ir grupės Neu! albumai. Iš tikrųjų krautrokas nėra roko muzika. Šio stiliaus grupės buvo linkusios kurti ilgus instrumentinius kūrinius, jas įtakojo laisvasis džiazas, John’o Cage’o ir Karlheinz’o Stockhausen’o kūryba, taip pat ir etninė muzika (labiausiai – Azijos ir Afrikos). Daug dėmesio buvo skiriama improvizacijai ir eksperimentams. Krautrokas davė stimulą elektroninės, ambient ir post-rock muzikos vystymuisi.
Krautrokas, neskaitant kelių išimčių, visai nereikalavo virtuoziško grojimo, greičiau išradingumo garso įrašų studijoje. Nepaisant to, kad iki šiol krautrokas vadinamas eksperimentine muzika, radikalizmo aukštumų vokiečių grupės nepasiekė. Akademinio avangardo požiūriu jos nedarė nieko ypatingo.
Krautroko grupės buvo neatskiriama kontrkultūros dalimi. Dažniausiai krautroko grupės jokios ypatingos žinios nenešė. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas garsui.
Krautrokas tapo pirmuoju tarptautinės reikšmės reiškiniu populiariojoje vokiečių muzikoje. Šio stiliaus grupės nedominavo vokiečių muzikinėje scenoje, išskyrus kelias išimtis. Vargu ar šias grupes būtų galima priskirti bendrai scenai ar judėjimui, nes jų muzikantai ne visada buvo draugiški vieni kitų atžvilgiu, todėl vadinti juos bendraminčiais ne visai teisinga.
Krautrokas nebuvo ilgalaikiu reiškiniu, dauguma reikšmingiausių albumų buvo išleisti 1970-1974-aisiais metais.
Džiazrokas/fusion
Kartu su progresyviu roku vystėsi ir jam artimas stilius – džiazrokas (arba fusion). Populiariausiomis naujojo stiliaus grupėmis tapo Mahavishnu Orchestra, Weather Report, Return To Forever, Brand X. Džiazroke save išbandė ir džiazo muzikantai, pavyzdžiui, Miles’as Davis’as.
Glam rock
1970-ųjų pradžioje Didžiojoje Britanijoje susikūrė glam rock’as, tapęs vienu populiariausių 1970-ųjų pirmosios pusės muzikiniu stiliumi. Glam rock’o atlikėjai dažnai rengiasi egzotiniais kostiumais, gausiai naudoja makiažą, taip pat jiems būdingas sceninio veiksmo teatrališkumas.
Glam rock’as sujungė savyje rokenrolą, hardroką, artroką ir estradinę muziką. Glam rock’o elementai turėjo įtakos tokiems žanrams kaip disco, pankrokas ir New Wave.
Glam rock’e išskiriami trys sąlyginiai požanriai: rokenrolinis, metalinis ir intelektualus glam rock’as.
Rokenrolinis glam rock’as. Vienu iš pirmųjų rokenrolinio glam rock’o atstovų laikomas Gary’s Glitter’is, kuris davė glam rock’ui kitą pavadinimą – glitter rock. Jo muzika rėmėsi R&B ir pop-rock’u.
Pagrindiniu šio žanro kolektyvu buvo grupė T. Rex ir jos lyderis Marc’as Bolan’as. T. Rex muzika rėmėsi bugi-vugi ir rokenrolu. 1970-1973 metais grupės hitai nuolatos buvo reitingų viršūnėje. T. Rex padarė įtaką pankroko ir brit-pop’o vystymuisi. Gram rock’o epochos pabaigą daugelis sieja su Marc’o Bolan’o žūtimi 1977 metais.
Intelektualus glam rock’as. Šiuo terminu sąlyginai vadinami atlikėjai, siekę sukurti sudėtingą pop muziką, meną glam’o pagrindu. Pop-art meno kryptis taip pat įtakojo glam-rock’o estetiką.
Kartu su T.Rex, žinomiausiu ir įtakingiausių glam-muzikantu tapo David’as Bowie, 1970-ųjų pirmoje pusėje išleidę kelias „rimtojo glam’o“ plokšteles. Taip pat žymia intelektualaus glam-rock’o grupe yra Roxy Music.
Sunkusis (metalinis) glam rock’as. Pagal savo muzikinę struktūrą sunkusis glam rokas’as yra arčiau rokenrolinio, tačiau perėmė kur kas daugiau ankstyvojo heavy-metal elementų.
Viena žymiausių glam rock’o grupių yra Queen. 1970-aisiais išleisti pirmieji ir svarbiausi grupės albumai, kuriuose apjungtas heavy-metal skambesys, patosas, galingas Freddie Mercury vokalas ir artroko elementai.
Poprokas
Terminas „pop rock“ pirmą kartą buvo panaudotas apibūdinant The Beatles ankstyvuosius hitus. 1970-aisiais pagrindiniais pop rock’o atstovais buvo Elton’as John’as, Rod’as Stewart’as, Billy Joel’as, buvę The Beatles nariai.
Lengvasis rokas
Poproko įtakotas 1970-aisiais atsirado lengvasis rokas (soft rock). Soft-rock muzikai būdingas lengvas, ausiai mielas skambesys, kad tokios muzikos galima būtų klausytis, pavyzdžiui, darbe arba už vairo. Dainų žodžiuose vyrauja tokios temos kaip meilė, draugystė, kasdieninis gyvenimas. jei galima plačiau, grupės ir t.t.
Protopunk
1970-ųjų viduryje atsiradęs pankrokas brendo ilgą laiką, o pankroko atsiradimą įtakoję 1950-ųjų – 1970-ųjų atlikėjai žymimi terminu „protopunk“. Per tris dešimtmečius didžioji protopunk muzikantų dalis buvo rokenrolo atlikėjais. Didžiulę įtaką protopunk raidai 1960-aisiais turėjo garažinis rokas. 1970-iaisias didelė dalis protopunk grupių priklausė tokiems stiliams kaip glam-rock, krautrokas.
Pirmieji bandymai sugriežtinti rokenrolą ir roką atsiranda 1950-aisiais. Tam didelę įtaką turėjo Little Richard’as, Jerry Lee Lewis’as, Bo Diddley, Eddie Cochran’as ir Link’as Wray’us. 1960-aisiais protopunk raida prasidėjo su nauja jėga. Visu pirmą tai tapo stimulu didesniam garažinio roko atlikėjų aktyvumui, daugelis kurių pradėjo mėgdžioti britų grupes, tačiau kai kurie stengėsi kurti savitą, bekompromisę muziką. Pirmiausia tai The Sonics, The Seeds, The Standells, Count Five, Smokie. Antroje 1960-ųjų pusėje pradėjo vystytis dešimtmečio pradžios laisvojo džiazo įtakotas avangardinis rokas – eksperimentinis roko, avangardinio džiazo ir bliuzo mišinys. Šis stilius, kuriame išsiskyrė Frank’as Zappa ir Captain Beefheart, daug davė protopunk’ui. Nors 1966-1967 metais garažinio roko populiarumas blėso, jis davė gyvybę vienai iš reikšmingiausių dešimtmečio grupių – The Velvet Underground. Dešimtmečio pabaigoje paskutiniąja aktyvia garažinio roko scena tapo Detroito scena – ją atstovavo praktiškai trys grupės: Alice Cooper, MC5 ir The Stooges. Pastarųjų vaidmuo protopunk istorijoje yra labai svarbus. Savo kūryboje The Stooges labiausiai priartėjo prie „kanoninio“ pankroko, taip pat daugybė pankroko muzikantų ją įvardina kaip grupę, padariusią jiems didžiulę įtaką.
1970-ųjų pradžioje Vokietijoje išsivystė krautrokas. Grupės Can, Neu! ir kitos nuspėjo kaip pankroko, taip ir post-punk idėjas. Protopunk formavimąsi stipriai paveikė glam-rock muzika. Pankrokui ir alternatyviam rokui įtakos turėjo tokie atlikėjai kaip T-Rex, David Bowie, Roxy Music. Viena iš reikšmingiausių protopunk grupių apskritai tapo gram-rokeriai New York Dolls, kurių provokuojantis primityvizmas ir atsisakymas sunkinti pradines rokenrolo struktūras tapo pankroko formavimosi pamatais. Taip pat galima pažymėti tokias grupes kaip The Dictators, Rocket From The Tombs.
Ankstyvosios pankroko scenos formavimosi centru buvo Niujorkas su savo klubu CBGB, kuriame taip pat kūrėsi Naujoji Banga. Susikūrus pankrokui, pasibaigė protopunk era.
Naujoji Banga
Terminu „New Wave“ žymima 1970-ųjų pabaigoje – 1980-ųjų pradžioje atsiradusi įvairių stilių roko muzika, kuri nutraukė stilistinius ir idėjinius ryšius su ankstesniais roko stiliais.
New Wave stilius pradėjo kurtis 1974-1975 metais. Jį įtakojo pankrokas. Pirmieji New Wave muzikantai labiau orientavosi į pop muziką, tačiau išsaugodavo savitumą ir polinkį eksperimentams. Ankstyvos alternatyvios muzikos istorija susijusi su Niujorko klubu CBGB, kuriame savo karjerą pradėjo viena New Wave pradininkių – grupė Television.
Terminas „New Wave“ atsirado Didžiosios Britanijos spaudoje 1977 metais, pagal analogiją su „naująja banga“ kine. Jis buvo skirtas įvardinti naują roko muzikos stilių, kurį pradėjo pankrokas ir iš kurio vystėsi nauji stiliai: nuo post-punk ir synth-pop iki indie rock ir europop. New Wave grupėms būdingi trumpi ir energingi kūriniai, kuriuose dažnai naudojami sintezatoriai ir šiurkščiai skambančios gitaros.
Nemažą įtaką šiam stiliui turėjo Jamaikos muzika. New Wave stiliui priskiriami tokios skirtingos grupės kaip Devo, The Police, Talking Heads, Duran Duran, Public Image Limited, Depeche Mode, The Jam, The Cure, Blondie, Ultravox, The Clash ir kt. Jos turėjo didelę įtaką 1980-ųjų elektroninei šokių muzikai.
Pankrokas
Ankstyvosios pankroko scenos formavimosi centru buvo Niujorkas su savo klubu CBGB. Pirmąja tikrąja pankroko grupe laikomi niujorkiečiai Ramones. Jų klasikiniai 1970-ųjų metų albumai buvo sudaryti iš agresyvių trimis akordais paremtų dainų su iššaukiančiais ir beprasmiais tekstais. Jų išvaizda prieštaravo visuotinai paplitusiam supratimui, kaip turi atrodyti roko žvaigždė.
Pankroko muzikoje susijungė socialinis protestas, pabrėžtinai primityvus grojimas ir ankstyvojo rokenrolo energija. Šio stiliaus kompozicijoms būdingas greitas tempas, dažnai nedidelė kūrinių trukmė, paprastas akompanimentas, agresyvi dainavimo maniera. Pankrokas padarė iš roko muzikos, kurią galėjo groti tik išrinktieji, muziką, kurią galėjo groti visi.
Žodis „punk“ anglų kalboje turi daug reikšmių, bet prieš pankroko atsiradimą jis dažniausiai buvo naudojamas kaip keiksmažodis. Pirmą kartą žodis „punk“ susietas su roko muziką 1970 metais, kai laikraštyje „Chicago Tribune“ išspausdintoje grupės The Fugs albumo recenzijoje jų muzika buvo pavadinta „pankiškų roku“. Vienas iš galimų termino „heavy-metal“ išradėjų Lester’is Bangs’as, panaudojo žodį „punk“ straipsniuose apie Iggy Pop’ą, bet pirmą kartą kaip terminas jis buvo pavartotas kritikų Dave Marsh ir Lenny Kaye 1970-aisiais. 1976 metais Legs’as McNeil’as pradėjo leisti žurnalą „Punk“, skirtą amerikiečių pankroko ir New Wave muzikai, kuris ir įtvirtino galutinį stiliaus pavadinimą.
Pankroko muzikos užuomazgas galima įžvelgti net 1950-ųjų pabaigoje. Tuo metu primityvią ir šiurkščią muziką grojo garažinio roko grupės. Nemažai 1960-ųjų pabaigos – 1970-ųjų pradžios įrašų yra artimi tai muzikai, kuri vėliau bus pavadinta punk rock. Šiuo metu šie įrašai sąlyginai vadinami protopunk.
Kartu su amerikiečių pankroko muzika pradėjo vystytis ir Didžiosios Britanijos punk rock scena. Damned išleidopirmąjį pankroko singlą, o Sex Pistols (daugiausia Malcolm’o McLaren’o dėka) formavo stiliaus ideologiją ir esmę. Galiausiai Ramones ir Sex Pistols suformavo naujojo stiliaus pagrindus, taip suteikdami antrąjį kvėpavimą rokenrolui.
Pankroko formavimuisi nemažą įtaką turėjo ir legendinis BBC didžejus John’as Peel’as. Jis savo veikla nuo 1960-ųjų pabaigos iki 2000-ųjų prisidėjo prie daugybės žymių pankroko ir alternatyvaus roko grupių populiarumo.
Pankrokas įtakojo hardcore’o, oi!, skapanko, alternatyvus roko, noise-rock’o, post-punk’o bei pop punk’o atsiradimą.
Post-punk
Beveik vienu metu su ankstyvąją Naująja Banga ir pankroko paplitimu ėmė kurtis naujas stilius – post-punk, kuris yra pankroko tąsa. Post-punk nuo pankroko skiriasi platesniu muzikinės raiškos priemonių spektru. Vietoje trykštančios pankroko energijos post-punk muzikai būdingas lėtas ir monotoniškas ritmas su vyraujančiu bosu ir mušamaisiais, nerimo jausmas, melancholijos kupini tekstai.
1977-ais išleistas David’o Bowie prodiusuotas Iggy Pop albumas „The Idiot“ ir 1978 metais išleistas debiutinis grupės Public Image Ltd albumas yra vieni iš pirmųjų ir reikšmingiausių post-punk albumų. Ankstyvajai post-punk muzikai didelę reikšmę turėjo grupės Buzzcocks, Damned, Clash, The Stranglers, Swell Maps.
Reikšmingiausia 1970-ųjų pabaigos post-punk grupe tapo Joy Division, kurių muzika įtakojo alternatyvaus roko raidą.
1980-ieji
Heavy metal
Heavy metal – roko muzikos žanras, pirmasis metalo stilius. Paprastai terminu heavy metal apibūdinamas „klasikinis metalas“, kurį 1970-ųjų pradžioje sukūrė grupės Black Sabbath ir Judas Priest. Plačiąją prasme heavy metal’u vadinama visa metalo muzika.
1960-ųjų pabaigoje heavy metal atsirado Didžiojoje Britanijoje. 1970-ųjų pradžioje hardrokas pasiekė populiarumo aukštumas. Maždaug tuo pat metu atsirado terminas „heavy metal“, kuris iš pradžių buvo naudojamas garsiausiai grojančioms hardroko grupėms apibūdinti. Kai kurios grupės, ankščiau priskiriamos heavy metal, vėliau pradėtos vadinti hardroko kolektyvais (Led Zeppelin, Black Sabbath).
Terminas hard’n’heavy naudojamas apibrėžti muzikai, kuri yra tarp hardroko ir heavy metal stilių.
NWOBHM (New wave of British Heavy metal)
1970-ųjų pabaigoje greitai populiarėjantis pankrokas Anglijoje ir JAV nustūmė į šalį metalo muziką. Pankroko muzikantai parodė, kad muzika nėra išrinktųjų užsiėmimas. Tuo netrukus pasinaudojo metalo muzikos gerbėjai, kurdami naujas grupės, kurios pačios rengė savo koncertus ir leido albumus.
Populiariausiomis NWOBHM grupėmis tapo Judas Priest ir Iron Maiden. Taip pat sėkmės susilaukė Saxon, Diamond Head. Šios grupės skyrės nuo hard’n’heavy kolektyvų greitesniu grojimu, šiurkščiu skambesiu ir čaižesniu vokalu.
JAV „naujos bangos“ heavy metal nebuvo labai populiarus. Tokios amerikiečių grupės, kaip Manowar, Virgin Steele ir Savatage leido albumus ir koncertavo Anglijoje. Visgi heavy metal trumpam išpopuliarėjo JAV, tačiau šį stilių užtemdė thrash metal. Vokietijoje iškilo grupės Scorpions, Accept ir Warlock.
Heavy metal tapo pagrindu visų kitų metalo stilių vystymuisi. Heavy metal suklestėjimo laikotarpiu laikomi 1980-ieji.
Thrash metal
Thrash metal ištakos siekia 1970-ųjų pabaigą – 1980-ųjų pradžią. Tuo metu kai kurios metalo grupės savo muzikoje panaudojo hardcore greitį. Venom ir Motörhead paprastai laikomos grupėmis, kurios suteikė postūmį thrash metal vystymuisi. Taip pat thrash metal atsiradimą įtakojo ir grupės Discharge, The Ramones, The Sex Pistols ir The Dead Boys.
Iš thrash metal muzikos išsivystė visi ekstremalaus metalo stiliai. Thrash metal stiliui būdingas gana didelis grojimo greitis, techniškumas, šiurkštus skambesys ir agresyvus vokalas.
Thrash metal gimtine laikoma Kalifornija, kur 1980-ųjų pradžioje vietinės grupės, įkvėptos NWOBHM sėkme, suteikė klasikiniam heavy metal didesnį greitį ir įnešė hardcore ir pankroko elementų. Artimiausias stilius thrash metal muzikai – speed metal.
Keturios bene įtakingiausios stiliaus grupės vadinamos „Didžiuoju thrash metal ketvertu“. Į jį patenka grupės Metallica, Megadeth, Slayer ir Anthrax. Šių kolektyvų kūryba stipriai įtakojo thrash metal muzikos vystymąsi. Thrash metal legendomis taip pat laikomos grupės Exodus, Overkill ir Testament.
Pirmuoju thrash metal įrašu galima laikyti grupės Metal Church 1981 metų demo įrašą „Red Skies“. Tais pačiais metais pasirodė ir Čikagos grupės Znowhite demo įrašas (vieni juos laiko speed metal atstovais, kiti – thrash metal). 1980 arba 1981 metais grupė Exciter taip pat įrašė demo įrašą. Kolektyvo nariai laiko save power metal ir heavy metal grupe). 1982 metais Metallica išleido demo įrašą „Power Metal“, o 1983 metais ir albumą „Kill 'Em All“.
Thrash metal populiarumo viršūnę pasiekė 1980-ųjų viduryje-pabaigoje. Stiliaus išpopuliarėjo po 1984 metais Overkill išleito mini albumo „Overkill“, Metallica išleido albumą „Ride the Lightning “, Anthrax – „Fistful of Metal“, o Slayer – „Haunting the Chapel“.
Kai kurie reikšmingiausi thrash metal albumai buvo įrašyti 1986 metais. Dark Angel išleido savo antrąjį albumą „Darkness Descends“, kurį sudarė ilgos, greitos ir kruvinos dainos. Slayer įrašė albumą „Reign in Blood“, kuris tapo bene reikšmingiausiu thrash metal albumu. Kreator išleido „Pleasure to Kill“. Pastarieji du darbai paveikė death metal formavimąsi. Metallica albumas „Master of Puppets“ buvo vienu iš pirmųjų komerciškai sėkmingų thrash metal darbų. Tą patį galima pasakyti ir apie Megadeth albumą „Peace Sells… But Who’s Buying?“.
Nuo 1980-ųjų pabaigos thrash metal muzikoje atsirado daugiau melodingumo.
Pankrokas 1980-aisiais
1980-ųjų pradžioje pankroko aukso amžius baigės, tačiau 1980-aisiais panrokas įgavo naujas formas: hardcore, oi!, ska-punk, psychobilly.
1977-1979 metais ankstyvios panroko grupės 1980-aisias nutolo nuo šios stiliaus. 1980-ųjų pradžioje pankroko raidoje pastebimas nuosmukis. Tuo metu prasidėjo eksperimentai, siekiant suteikti punk rock muzikai daugiau brutalumo. Tokių grupių kaip Black Flag ir Circle dėka atsirado hardcore’as, Sham 69 ir Cockney Rejects – oi!, Crass – anarcho punk. Prasidėjo pankroko ir metalo apjungimo eksperimentai (The Exploited, Discharge, D.R.I.), o taip pat pankroko ir ska (Social Drinking, Operation Ivy). 1980-ųjų pankroko grupės netraukė didelio visuomenės dėmesio. Tačiau tuo pat metu vystėsi alternatyvus rokas, noise rock’as, post-punk. Svarbiausias šių stilių grupes (Sonic Youth, Pixies, Big Black, Hüsker Dü) stipriai veikė pankrokas, bet tuo pat metu jos vystė naujas muzikines idėjas.
Hardcore
1970-ųjų pabaigoje JAV ir Didžiojoje Britanijoje susikūręs sunkesnis ir šiurkštesnis pankroko stilius – hardcore (arba hardcore punk). Hardcore muzika, lyginant su pankroku, tapo greitesnė, sunkesnė, kompozicijos trumpesnės. Hardcore turėjo didelę įtaką 1980-ųjų pabaigos ir 1990-ųjų pradžios sunkiosios muzikos vystymuisi.
„Hardcore“ termino kilmę nustatyti yra sudėtinga. Iš pradžių jis reiškė ne tiek stilių, kiek muzikantų susivienijimą. 1981 metais Vankuverio grupė D.O.A. išleido albumą „Hardcore ’81“, taip prisidėdama prie termino populiarinimo.
1970-ųjų pabaigoje JAV pradėjo vystytis hardcore muzika. Pirmuoju hardcore albumu (nors tik 15 minučių trukmės) laikomas grupės Circle Jerks (pirmojo Black Flag vokalisto grupė) darbas „Group Sex“. Kitomis ankstyvomis hardcore grupėmis buvo Teen Idles, Jerry's Kids, 7 Seconds, Minor Threat.
Reikšmingiausiomis 1980-ųjų hardcore grupėmis laikomos Black Flag, Minor Threat, Bad Brains. Black Flag padarė didelę įtaką vietinėms, o vėliau ir visos Šiaurės Amerikos hardcore grupėmis. Ji viena iš pirmųjų hardcore grupių pradėjo rengti turus po JAV. Hardcore muzikai vystėsi ir Didžiojoje Britanijoje, kur dažnai buvo vadinama street-punk. Žymiausi jo atstovai – The Exploited, Discharge, GBH.
1980-ųjų pradžioje atsirado nauja greita hardcore atšaka – thrashcore, kurią grojo grupės Cryptic Slaughter, D.R.I. ir kt. Vėliau thrashcore peraugo į powerviolence.
1980-ųjų pabaigoje, susiliejus hardcore ir metalui, atsirado metalcore stilius.
Kai kurios grupės siekė išplėsti hardcore ribas. Grupė Minutemen grojo technišką ir melodingą hardcore su funk elementais, ji nemažai prisidėjo prie alternatyvaus roko vystymosi. Bad Religion suteikė hardcore muzikai melodingumo ir apjungė hardroko ir regio ritmus. The Replacements ankstyvojoje kūryboje eksperimentavo su bliuzu, suft-rock’u ir folku muzika. Ekstremaliausiu hardcore (dažnai ir visos roko muzikos) satstovu laikomas GG Allin.
Didžiojoje Britanijoje 1970-aisiais vystėsi kitas ekstremalaus pankroko stilius – oi!
Oi!
1977 metais Anglijoje susikūrė ekstremali pankroko atšaka – oi! (arba „darbo klasės pankrokas“). Oi! muzikai būdingas lėtesnis nei pankroko grojimo tempas, agresyvumas ir tiesmuki tekstai. Pagrindinės oi! temos: konfrontacija su valdžia, darbininkų klasės solidarumas, futbolo tematika, neapykanta policijai ir t. t.
Prie proto oi! grupių priskiriamos Cock Sparrer, Menace, Slaughter & The Dogs ir UK Subs, o oi! pradininkais tapo grupė Sham 69 su Jimmy Pursey priešaky. Netrukus susikūrė ir tikrosiomis oi! grupėmis laikomos Angelic Upstarts ir Cockney Rejects. Žurnalistas, muzikos kritikas ir The Gonads grupės narys Garry Bushell’as teigė, kad Angelic Upstarts ir Cockney Rejects suformavo „realų“ pankroką, kuris neturi nieko bendro su 1977-ųjų karikatūromis – segtukais ir kitais išoriniais atributais.
Psychobilly
1970-ųjų pabaigoje – 1980-ųjų pradžioje įvyko rockabillly muzikos atgimimas. Psichobilly muzikoje susijungė pankrokas, kantri ir rockabillly. Psychobilly grojančios grupės dažniausiai vietoje bosinės gitaros naudoja kontrabosą. Psychobilly muzikoje vyrauja pomirtinės ir fantastinės temos.
Psychobilly pradininkais laikoma grupė The Meteors, o žymiausiomis stiliaus grupėmis – The Cramps, King Curt, Quakes, Mental Hospital.
Psychobilly aukso amžius Europoje – 1980-ieji, kai jo centru buvo Londono klubas „Klub Foot“. 1990-ųjų pabaigoje psychobilly vėl išpopuliarėjo dėka grupių The Living End, Godless Wicked Creeps, Tiger Army, Astro-Zombies.
Ska punk
1970-ųjų pabaigoje antrąjį kvėpavimą įgavo ne tik rockabillly, bet ir ska muzika. Pirmosios ska punk grupės (The Specials, The Selecter, The Beat) jungė ska muziką su Naujosios Bangos elementais ir pankroko energetika. Vėliau ska elementus pradėjo naudoti šiurkštesnės pankroko grupės, kurių viena pirmųjų buvo Serious Drinking. Ska punk muziką išpopuliarino 1987 metais susikūrusi grupė Operation Ivy. Ska punk stilius turėjo didelę įtaką pop punk muzikos vystymuisi.
Gotikinis rokas
1970-ųjų pabaigoje iš pankroko ir post-punk muzikos išsivystęs gotikinis rokas. Stiliui būdinga niūri atmosfera. Gotikinio roko pradininkais laikomos grupės Joy Division, Siouxsie and the Banshees, Bauhaus, Virgin Prunes, UK Decay. Terminas „gothic rock“ pirmą kartą buvo panaudotas 1978 metais apibūdinant Joy Division muziką ir Bauhaus singlą „Bela Lugosi's Dead“.
Pirmąja grupe, kurios muziką galima pavadinti gotikiniu roku, buvo Bauhaus, 1979 metų rugsėjį išleidusi singlą „Bela Lugosi’s Dead“. Siouxsie and the Banshees yra labiau pankroko grupė, The Cure – New Wave, o Joy Division – post-punk kolektyvas.
Taip pat viena pirmųjų ankstyvųjų gotikinio roko grupių yra UK Decay, kurios muzika buvo artimesnė gotikinio roko „antrajai bangai“.
1980-1981 metais atsirado naujos gotikinio roko grupės: Danse Society, Play Dead, The Sisters of Mercy. Be to, The Cure atsisakė New Wave skambesio. 1982-ųjų viduryje – 1983-ųjų viduryje sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio.
1982 metais pasirodė grupės Christian Death darbas „Only Theatre of Pain“, kuris laikomas pirmuoju death rock stiliaus albumu. Tais pačiais metais Londone atsidarė klubas „Batcave“. Iš pradžių jame buvo grojama glam rock ir elektroninė muzika, tačiau netrukus pradėjo vyrauti gotikinio roko grupės ir klubas tapo pagrindine gotų susirinkimo vieta.
1982-ųjų spalį Bauhaus išleido David’o Bowie dainos „Ziggy Stardust“ koverį, kuris susilaukė didelės sėkmės ir Didžiosios Britanijos tope pakilo iki 15-os vietos.
Vis dažniau buvo naudojamas žodis „gotika“, o netrukus šis terminas įsitvirtino.
Tokios grupės, kaip Fields Of The Nephilim ir Balaam And The Angel įtakojo gotikinio metalo susikūrimą.
No Wave
1970-ųjų pabaigoje Niujorke susikūręs judėjimas No Wave. Tai laisvų menininkų ir muzikantų atsakas komerciniam New Wave. Tarp termino autorių minimi keli variantai: Teenage Jesus & The Jerks dainininkė Lydia Lunch, fenzinas „NO“, džiazo gitaristas James’as „Blood“ Ulmer’is.
No Wave gana sunku apibūdinti, dažniausiai tai triukšminga, atonali ir monotoniška muzika. Dažnai No Wave koncertai neapsieidavo be performansų.
Alternaryvus rokas
1980-aisiais atsirado terminas „alternatyvus rokas“, apimantis daug stilių, kurių ištakos yra pankroke, post-punk’e ir kitoje muzikoje. Šiuo metu alternatyvus rokas dalinamas į dvi stadijas: pirmoji – tai 1980-ųjų plataus stilistinio diapazono grupės; antroji – 1990-ųjų grupės, po amerikiečių grunge grupių komercinės sėkmės 1991-1993 metais gavusios tokį pat stambių leidybos kompanijų palaikymą, kaip ir estradiniai bei roko kolektyvai (tuo metu alternatyvus rokas buvo siejamas su grunge ir post-grunge muzika). Tuo metu vyko grįžimas nuo „švaraus“ hard’n’heavy, prie „purvino“ 1970-ųjų garažinio skambesio.
JAV 1980-ųjų pradžioje keliose koledžų radijo stotyse buvo pradėtas transliuoti alternatyvus rokas. Dauguma komercinių radijo stočių ignoravo šį stilių. Didžiojoje Britanijoje alternatyvų roką populiarino tokie didžėjai, kaip Richard’as Skinner’is, Annie Nightingale ir John’as Peel’as, kurie dirbo BBC radijuje. 1980-ųjų viduryje alternatyvus rokas tapo populiariu ir paplito daugelyje koledžų radijo stočių. Dėl to Amerikoje paplito terminas college-rock. Didžiojoje Britanijoje alternatyvaus roko grupės turėjo gana didelį pasisekimą, neretai užimdamos aukštas vietas topuose. 1986 metais MTV Amerikoje pradėjo rodyti naktinę programą apie alternatyvią muziką „120 minučių“. Vėliau, 1980-ųjų pabaigoje, tokios komercinės radijo stotys kaip WFNX ir KROQ pradėjo transliuoti alternatyvų roką.
Žymiausiomis 1980-ųjų vidurio alternatyvaus roko grupėmis laikomi amerikiečių kolektyvai R.E.M., Sonic Youth, The Replacements, Hüsker Dü, New Order, The Smiths, The Cure, The Jesus and Mary Chain. 1980-aisiais alternatyvios grupės nesusilaukė didelės sėkmės, tačiau įtakojo kitą muzikinių kolektyvų kartą.
Noise rock
1980-aisiais, sujungus pankroką ir noise muziką, atsirado noise rock stilius. Stiliaus raidą įtakojo grupės The Velvet Underground, The Stooges, David Bowie, Captain Beefheart, free-jazz atstovas Ornette’as Coleman’as bei XX amžiaus kompozitoriai Arnold’as Schoenberg’as, Karlheinz’as Stockhausen’as ir John’as Cage’as. Puikus noise rock pavyzdys – grupės Sonic Youth ankstyvieji albumai.
Shoegazing
1980-ųjų pabaigoje Didžiosios Britanijos pietuose atsirado alternatyvaus roko požanris – shoegazing. Shoegazing muzikantai savo pasirodymų metu dažnai stovėjo visiškai nejudėdami ir žiūrėdami į grindis, nors iš tikrųjų jie žiūrėjo į gitarų efektus. Shoegazing muzikai būdingas didelis kiekis sintezatorių ir gitarų efektų. Pirmuoju shoegazing albumu laikomas 1988 metų My Bloody Valentine darbas „Isn’t Anything“.
Shoegazing daugiausiai paplitęs Didžiojoje Britanijoje. 1990-aisiais jo populiarumas sumažėjo.
1990-ieji
Grunge
1980-ųjų viduryje Sietle užgimęs šiurkštus, niūrus, sunkus, veriančiai lyriškas ir melodingas grunge muzikos stilius 1980-ųjų pabaigoje – 1990-ųjų viduryje tapo vienu iš pastebimiausių alternatyvaus roko reiškiniu. Ryškiausiai grunge atstovais tapo keturi Sietlo kolektyvai: Pearl Jam, Alice in Chains, Nirvana ir Soundgarden. Šios grupės žinomos kaip „Sietlo ketvertas“. Grunge priskiriamas sunkiajai muzikai kartu su heavy metal ir hardroku. Nemažai metalą grojančių grupių teigia, kad „Sietlo ketvertas“ padarė jiems įtaką.
Grunge pionieriais buvo grupės Green River, The Melvins, Mudhoney, Soundgarden, L7, Babes in Toyland. Jų muzika buvo sunkesne ir ne tokia melodinga nei antrosios bangos grunge, prasidėjęs išpopuliarėjus grupei Nirvana. Būtent antrąją grunge bangą galima laikyti šio žanro populiarumo viršūne.
Svarbiu momentu grunge istorijoje tapo netikėtas grupės Nirvana albumo „Nevermind“ populiarumas. Nuo to laiko alternatyvaus roko grupės pateko į JAV televizijų ir radijo stočių eterį. Lyginant su ankstesniais grunge atstovais, Nirvana muzika buvo žymiai melodingesnė. Kartu su Nirvana sėkmės susilaukė ir kiti grunge kolektyvai. Visu pirma tai „Sietlo ketvertas“.
1994 metais grunge populiarumas ėmė blėsti. Iš dalies tai siejama su grupės Nirvana lyderio Kurt’o Cobain’o savižudybę. Tačiau grunge įtaka 1990-ųjų roko muzikai yra didelė.
Po grunge nuosmukio netrukus pradėjo vystytis post-grunge požanris. Post-grunge grojančios grupės kūrė komerciškesnę lengvesnio skambesio muziką. Post-grunge įtakojo grunge klasikai bei 1970-ųjų metalas. Pirmosiomis post-grunge grupėmis tapo Third Eye Blind, The Goo Goo Dolls, Matchbox Twenty. Neretai post-grunge grupes kurdavo buvę grunge grupių nariai: Dave’as Grohl’as iš Nirvana sukūrė Foo Fighters, Chris’as Cornell’as iš Soundgarden – Audioslave.
Britpop
1990-aisiais madchester ir shoegazing muziką Didžiojoje Britanijoje pakeitė alternatyvaus roko požanris – britpop. Jį galima pavadinti 1960-ųjų gitarinės pop muzikos atgimimu Didžiojoje Britanijoje. Prie britpop muzikos galima priskirti ir kai kurias 1960-ųjų grupes. 1990-ųjų britpop stilius apibūdinamas kaip melodinga, melancholiška ir melodinga muzika.
1960-aisiais britpop pradininke laikoma grupė The Kinks. Dėl savo socialinių tekstų britų invazijos metu jie negalėjo patekti į Ameriką ir todėl juos mažiau paveikė psichodelinis rokas. 1966 metais pasirodė pirmasis britpop albumas „Face To Face“. Stiliaus etalonu tapo kiti du grupės albumai – „Something Else By The Kinks“ ir „The Kinks Are The Village Green Preservation Society“. The Kinks britpopas buvo ankstyvųjų The Beatles beat muzikos ir muzikinių miuzikholo tradicijų junginys.
Manoma, kad terminą „britpop“ pirmą kartą panaudojo žurnalistas John’as Robb’as, 1987 metais apibūdindamas grupę The Stone Roses.
Populiarumo viršūnę britpop pasiekė 1990-ųjų viduryje-pabaigoje. Tada Oasis ir Blur išleido savo kultinus albumus „Definitely Maybe“ ir „Parklife“.
Laikui bėgant, terminas „britpop“ tapo vartojamas vis rėčiau, jį ėmė keisti terminas „indie rock“.
Alternatyvus rokas 1990-aisiais
1990-aisiais alternatyvus rokas vystėsi daugiausiai britpop ir grunge stilių dėka. Žymiausiomis 1990-ųjų alternatyvaus roko grupėmis buvo Radiohead, Muse, Coldplay, Placebo ir kt.
Pop punk
1990-aisiais pankroko populiarumas vis labiau blėso, kaip tik tuo metu pop punk stilius įgavo antrąjį kvėpavimą. Pirmosios pop punk grupės atsirado dar 1970-aisiais. Pirmąją pop punk grupe galima laikyti Ramones. Jų kompozicijoms buvo būdingas linksmumas, socialinių problemų nebuvimas. Pirmąją „visaverčia“ pop punk grupe tapo Buzzcocks, kuri, lyginant su Ramones, sugebėjo išgauti gana lengvą skambesį.
1980-ųjų pabaigoje – 1990-ųjų pradžioje Bad Religion ir NOFX grupių dėka pop punk stilius tapo populiarus. Jis iš esmės skyrėsi nuo 1970-ųjų pop punk muzikos. Tokios grupės, kaip Offspring, Green Day, Rancid tapo 1990-ųjų pop punk pagrindu. Stilius pradėjo išsigimti, atsiradus kokiems kolektyvams kaip Blink 182 ir pan.