Buzzcocks

Buzzcocks – 1976 metais Mančesteryje įkurta pankroko grupė, kuri laikoma viena pop-punk stiliaus pradininkių.

Grupės istorija prasidėjo nuo to, kad tuometinio Bostono technologinio instituto studentas Howard’as Trafford’as iškabino skelbimą apie muzikanto paiešką, į kurį atsiliepė Pete’as McNeish’as. Iš pradžių jie grojo The Stooges ir Bian’o Eno koverius, tačiau netrukus grupė iširo. Kartą vaikinai nuvyko į Londoną į Sex Pistols koncertą, kupini įspūdžių jie nusprendė suburti savo pankroko grupę. Pete’as pasirinko pseudonimą Shelley, o Howard’as – pažįstamo autobuso vairuotojo pavardę Devoto. Pirmasis mėgo roką, antrasis – elektroninę muziką.

Jie surado reikalingus muzikantus ir po kelių repeticijų pasikvietė į Mančesterį Sex Pistols, ketindami juos apšildyti. Tačiau to padaryti nepavyko, kadangi prieš koncertą bosistas ir būgnininkas kažkur dingo.

Kitam Sex Pistols vizitui, kuris įvyko po trijų mėnesių, Buzzcocks pasiruošė geriau. Grupę papildė bosistas Steve’as Diggle’as ir būgnininkas John’as Maher’is. Sugroję kartu su Sex Pistols, Buzzcocks pradėjo rengti savo koncertus, o jau 1976-ųjų pabaigoje tapo antra pagal svarbą Didžiosios Britanijos pankroko grupe. Paskui sekė koncertinis turas „Anarchy Tour“ kartu su tais pačiais Sex Pistols. Jam pasibaigus Shelley pasiskolino iš tėvo 200 svarų ir už juos 1000 egzempliorių tiražu savo įrašų kompanijoje „New Hormones“ buvo išleistas EP „Spiral Scratch“. Po jo išleidimo grupę paliko Devoto, kuris nusprendė tęsti mokslus (kiek vėliau subūrė grupę Magazine). Dėl to Shelley tapo vokalistu, Diggle’as paėmė į rankas gitarą, o bosisto vieta atiteko Garth’ui Smith’ui.

1977-aisiais Buzzcocks pasirašė sutartį su „United Artists“ ir netrukus išleido singlą „Orgasm Addict“, kurį uždraudė BBC. Šis skandalas tik padidino grupės populiarumą. Netrukus Smith’ą pakeitė Steve’as Garvey, su kuriuo buvo įrašytas antras singlas „What Do I Get?“, britų tope pakilęs iki ketvirtos vietos. Tačiau tikro pripažinimo Buzzcocks susilaukė 1978 metų kovą išleidę debiutinį albumą „Another Music in a Different Kitchen“, kuris „UK Albums Chart“ pakilo iki 15 pozicijos.

Įtemptas koncertų ir įrašų grafikas, alkoholis ir narkotikai, visa tai atsiliepė tolimesnei Buzzcocks kūrybai. Tračiame albume „A Different Kind of Tension“ (1979) jaučiami nuovargio požymiai. Paskui Buzzcocks su The Cramps surengė turą po JAV, kuris nebuvo labai sėkmingas. 1980-aisiais EMI įsigijo „United Artists“. Leidybos kompanijos naujųjų šeimininkų palaikymas grupei sumažėjo ir EMI pasiūlė nutraukti prasidėjusius ketvirto albumo įrašus. 1981 metais grupė iširo.

Pete’as Shelley pradėjo solinę karjerą, jo pavyzdžiu pasiekė ir Steve’as Diggle’as, vėliau subūręs grupę Flag Of Convenience (vėliau pavadinimas buvo sutrumpintas iki C.O.F). 1989 metais koncertinio turo metu Diggle’as sužinojo, kad visi koncertai reklamuojami kaip Buzzcocks pasirodymai. Vėliau Buzzcocks Foc vardu buvo įrašytas singlas „Sunset“. Visa tai paskatino atkurti senos sudėties Bazzcocks. Shelley, Diggle’as, bosistas Tony Barber’is ir būgnininkas Phil’as Barker’is įrašė albumus „Trade Test Transmissions“ (1993), „All Set“ (1996), „Modern“ (1999), „Buzzcocks“ (2003) ir „Flat-Pack Philosophy“ (2006).

Liaudies medicina, vaistažolės | Vaistazoles | Masažuotojas Vilniuje, masažai Vilniuje | Kartoniniai zaidimu nameliai | paplūdimio tinklinis | Akiu korekcija | Darbas puse etato | Volkswagen Passat nuoma