JAV pianistė ir dainininkė Florence Foster Jenkins (1868-1944) laikoma viena pirmųjų autsaiderių muzikos atstovų. Ji išpopuliarėjo dėl to, jog visiškai neturėjo nei muzikinės klausos, nei balso. Nepaisant to, save ji laikė didžia dainininke.
Florence Foster Jenkins nuo 8 metų pradėjo mokytis groti fortepijonu, o 17 metų išreiškė norą išvykti į Europą gilinti muzikos žinių. Jos tėvas, turtingas pramonininkas Charles’as Foster’is, šios idėjos neparėmė, todėl Florence su savo būsimu vyru pabėgo į Filadelfiją, kur jie susituokė. Florence Foster Jenkins pragyvenimui užsidirbdavo mokydama muzikos. 1902 metais santuoka iširo. 1909 metais mirė Charles’as Foster’is, o Florence paveldėjo iš tėvo apvalią sumelę, kuri jei leido imtis taip išsvajotos dainininkės karjeros.
1912-aisiais ji organizavo savo pirmąjį solinį koncertą. Praėjus kuriam laikui, Florence Foster Jenkins tapo Niujorko įžymybę. Kartą per metus ji rengdavo uždarą koncertą draugams, gerbėjams ir kolegoms. Iki ponios Jenkins niekas taip nedainavo auditorijai. Jos repertuarą sudarė Mocarto, Verdi, Štrauso, Bramso kūriniai, o taip pat jos ir jos ilgamečio akompaniatoriaus Cosmé McMoon’o parašytos dainos. Florence visiškai neturėjo muzikinės klausos ir ritmo pojūčio. McMoon’as sunkiai tramdė juoką koncertų metu. „Kai ateidavo laikas dainuoti, ji apie viską pamiršdavo. Niekas negalėjo jos sustabdyti. Ji manė, kad yra didi dainininkė“, - sakė jis. Į salės juoką Jenkins reagavo kai į pavydo išraišką.
1937 metais įrašų kompanija „Meloton Recording“ pasiūlė jai įrašyti plokštelę. Florence nereikėjo nei aparatūros derinimo, nei repeticijų. Ji tiesiog atėjo į studiją ir viską įrašė iš pirmo karto. Perklausiusi įrašus, ji pavadino juos „nuostabiais“.
1943 metais Florence Foster Jenkins važiavo taksi ir pateko į avariją. Dainininkė nenukentėjo. Ji suprato, jog po sukrėtimo gali sudainuoti aukščiausią fa natą, nors ankščiau to negalėjo padaryti. Išreikšdama savo dėkingumą, ji nusiuntė taksistui brangiausių cigarų.
Ilgą laiką Jenkins gerbėjai įkalbinėjo ją sudainuoti prestižiškiausioje Niujorko scenoje – Carnegie Hall. Ji ilgai atsisakinėjo. Vis dėlto 1944-aisiais 76 metų Florence ten surengė koncertą.
1944-ųjų lapkričio 26-ąją, praėjus mėnesiui po savo triumfo, Florence Foster Jenkins mirė.